BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Būna gyvenime akimirkų, kai nori pasakyti kažką itin svarbaus… ir jau lyg ir žinai, kaip tai pasakyti, jau lyg ir pradedi sakyti… bet staiga, visai instinktyviai, tiesiog nepabaigi ką pradėjęs. Lyg kažkas giliai viduje, kažkoks savisaugos aliarmas, pradeda cypti ir tu pradedi dvejoti, pradedi klausinėti savęs durniausių “o kas jeigu?” klausimų variantų: kas jeigu ne taip supras? kas jeigu lūpa sudrebės ir iš jų išsprūs ne tas žodis? kas jeigu nesulauksiu norimo atsako? Kartais atrodo, kad nuo to vieno tavo sakinio, vienos išreikštos emocijos, vienos pasakytos minties sugrius dangus, prasivers pragaras ar Kristus nusileis iš dangaus su apokalipsinėm pranašystėm. Ir iš dalies taip ir nutinka… Labai sunku suvokti, kas įvyksta tavo viduje, kai ištari kažką… neteisingo, netinkamo, nepageidautino… Tačiau kaip jautiesi tada, kai nutyli kažką tokio… svarbaus, tiesiog būtino pasakyti..? Pavyzdžiui “Myliu”. Arba “Tu man reikalingas”…

Būna gyvenime akimirkų, kai labai labai labai nori, kad tau pasakytų kažką… kažką norimo išgirsti. Nes pačiam tai pernelyg sunku. Kai labai tikiesi išgirsti žodžius iš tavo širdies, tik ne tavo lūpomis ištartus…  Ir kiek džiaugsmo būna tuos sakinius išgirdus! Koks didžiulis akmuo nuo širdies nusiridena… Tačiau kartais nutinka taip, kad laukti ir tikėtis neužtenka. Kartais būna taip, kad kitas žmogus galvoja lygiai tą patį ir tikisi iš tavęs tų pačių žodžių. Kartais būna taip, kad kitas žmogus tiesiog… taip negalvoja. Kad iš jo lūpų išskrenda visai kita frazė, visai ne ta, kurią tu nešiojaisi širdyje. Kas tada? Nusivylimas, skausmas, širdgėla… O tau tereikėjo išgirsti tik “Myliu” arba “Tu man reikalinga”…

Būna gyvenime akimirkų, kai nieko nenori pasakyti… Ir išgirsti kažką tiesiog nėra reikalo… Būna taip, kad norisi tiesiog plaukti pasroviui ir negalvoti apie nieką. Žiūrėti, kas bus toliau. Tada nieko nesitiki ir nelauki, bet lygiai taip pat nenori, kad kažkas tikėtųsi ar lauktų kažko iš tavęs… O tų kitų žmonių, esančių aplink tave, juk nesupaisysi. Viskas, ko jie nori, tai tik tavo “Myliu” arba “Tu man reikalingas”…

Daiva Čepauskaitė “Noriu pasakyti”

Noriu pasakyti - myliu,
bet gėda,dar apsijuoksiu,
todėl sakau - nekenčiu.
Noriu pasakyti - nekenčiu,
bet neturiu priešų,
todėl sakau - į sveikatą.
Noriu pasakyti - labas,
bet galiu pasakyti per garsiai,
todėl apsimetu nepastebėjęs.
Noriu pasakyti - sudie,
bet bijau, kad sugrįšiu,
todėl nieko nesakau.
Noriu nieko nesakyti,
bet bus per tylu,
todėl sakau - lyja.
Noriu pasakyti - šalta,
bet gali neišgirsti,
todėl šilčiau apsirengiu.
Noriu pasakyti - eisiu,
bet šalia nieko nėra,
todėl paprasčiausiai einu.
Noriu pasakyti - žvirblis,
bet gal ne taip supras,
todėl sakau - akmuo.
Noriu pasakyti - skauda,
bet jau sakiau,
todėl sukandu dantis.
Noriu pasakyti - smarvė,
bet negražu,
todėl nekvėpuoju.
Noriu pasakyti - velniop,
bet ir taip aišku,
todėl sakau - sriubos nori?
Noriu pasakyti - kodėl,
bet į kvailus klausimus niekas neatsakinėja,
todėl sakau - nieko, nieko.
Noriu pasakyti - gražu,
bet dėl skonio nesiginčijama,
todėl sakau - vakar.
Noriu pasakyti, bet nesakau,
nes negaliu,
o kai galiu - nenoriu.
Noriu pasakyti - noriu,
bet norai ne visada pildosi,
todėl sakau - karamelė arba šiaip kvailystė.
Noriu pasakyti - taigi,
bet tokiais atvejais nieko nesakoma,
todėl sakau - geras oras.
Noriu pasakyti - be reikalo,
bet be reikalo, šiaip sau
juk nešnekėsi…

Patiko (2)

Rodyk draugams

Komentuokite