BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

DĖMESIO! Dingo mergytė.

Kažkada pažinojau ją, bet mano atmintyje ji išlikusi labai fragmatiškai. Kiek pamenu, ji vis tolo ir tolo nuo manęs, o dabar visai išnyko iš mano gyvenimo.

Gimė ji gražią tūkstantis dėvyni šimtai devyniasdešimt trečiųjų gruodžio vienuoliktosios naktį Kaune. Tėveliai ją pavadino Godos Marijos vardu. Pamenu, ir vaikams ir suaugusiems nuolat kildavo klausimų dėl dviejų vardų, ypač, kai reikėdavo rašyt kokį svarbų raštą ar dokumentą ir niekam nebuvo aišku, rašyt abu vardus ar tik pirmąjį. Ji buvo išmokinta rašyti abu, mat gimimo liudijime taip parašyta. Iš ankstyvos jos vaikystės nedaug ką prisimenu. Prisimenu dideles žydras akis ir vešlius rudus plaukus. Ir nuolatos švytinčią šypseną veide. Goda buvo silpno imuniteto vaikas, dažnai sirgdavo, todėl nėjo į darželį. Ją užaugino senelis. Kiek pamenu, tai buvo mylimiausias jos žmogus. Senelis ją išmokė tautinių šokių, juos šokdavo visur ir visada. Su seneliu keliaudavo į visas “Šokių šventes”. Jis ją išmokė skaičiuoti ir rašyti. Mergaitė buvo protingas vaikas. Goda niekuomet nemokėjo piešti, jos širdis krypdavo į muziką. Iš pradžių dainuodavo visas Giulijos, Monikos ir Neringos dainas, vėliau - Britney Spears ir Jennifer Lopez. Turiu keletą išlikusių vaizdajuosčių su jos “koncertais”. Įsidėda mėgstamą kasetę į radio centrą ir dainuoja aksominiu balseliu taip, kad visas Kaunas dreba. Bet kiek laimės tėvams, seneliams ir draugams būdavo…

Oi, kiek draugų ji turėjo… Iki 7 klasės (tik tiek ją ir pažinojau) į jos gimtadienius susiburdavo daugybė žmonių. Ir jai tai būdavo didžiulė šventė. Kiek ją prisimenu, ji visada tempdavosi kur nors tėvus ar senelius, negalėdavo sedėti vietoje, norėdavo vis daugiau pasaulio pamatyti. Mėgdavo klausytis senelių pasakojimų apie keliones. Taip ir užmigdavo, pasakų nereikėdavo. O pietus valgydavo tik tuomet, kai televizoriaus ekrane rodydavo “Kseną” arba “Heraklį”. Na, iš bėdos tikdavo ir “Tomas ir Džeris”…  Goda buvo vienturtė šeimoje, todėl visų lepinama ir mylima.

Prieš pirmąją klasę Goda su tėveliais persikėlė į Vilnių. Kol baigė pirmąsias dvi klases, gyveno jau pas kitus senelius, nes vyko kraustymosi ir remonto darbai namuose. Kai tik pradėjo eiti į mokyklą, draugų ratas dar labiau išsiplėtė. Goda buvo kiemo vaikas.Vos tik paruošdavo namų darbus, iškart lėkdavo į kiemą pas draugus.

Buvo apvalutė neaukšta mergaitė, berniukai mėgdavo pasityčioti, tačiau ji per daug to nesureikšmindavo. Vaje vaje, kaip ji mėgdavo saldainius. Kimšdavo vaisius, labai mėgo pomidorus, bet neapkęsdavo agurkų.  Valgydavo vienintelę grūdėta varškę ir vienintelę mėgstamą košę - manų (ir būtinai su cinamonu!). Laaaaaabai nemėgo medaus ir saldžios sriubos. Ir, kas keisčiausia, nevalgydavo tortų ir įmantrių riebių pyragų.

Kai pagaliau persikraustė į naujuosius namus, teko keisti mokyklą. Draugų ratas dar labiau prasiplėtė, nors įsilieti į naująją klasę buvo sunku. Kiek pamenu. dar septintoje klasėje ji vis jautėsi kaip nesava, klasėje neturėjo geriausios draugės. Tiesa, turėjo geriausią draugą Matą (Kaune), kuris gimė kelios savaitės iki gimstant jai, Godai jis buvo berniuko idealas, nors Matas nuolat ją mušdavo. Nors vienas gyveno Kaune, kitas -Vilniuje, jie nuolat susitikdavo, nes tėvai buvo geri draugai. Goda neturėjo priešų, visuomet stengdavosi visiems įtikti ir patikti, retai kada rodydavo savo principus ar norus.

Dabar labai gailiuosi, kad taip paprastai leidau jai pradingti iš savo gyvenimo. Ta plati šypsena ir optimistiškas požiūris dabar labai praverstų. Ji liko atsiminimuose ir nuotraukose. Tiesa, aš nuolat klausiu tėvų ir senelių, kas toji mergaitė nuotraukose, o jie tik nusijuokia ir bando įrodyti, jog tai aš…

Taigi, jei kas nors pamatysite Godą, praneškite. Būsiu dėkinga.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentuokite