BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Yra meilė. Kažkur toli.

Bet va mano meilė tai visada suknistai nelaiminga, paskandinta ašarose ir vyne. Daugiau ašarose nei vyne.

Netikri vyrai, pašėlę nuotykiai, pernelyg garsi muzika, juodi šampano burbuliukai, dūžtančios taurės, švytriniai apatiniai, padirbti Laboutinai, kaukiančios sirenos… o tada atsimerki. Matai - rytas, o tu viena. Ir ne ne, tas kiaulė neišėjo naktį, nepaliko, jo tiesiog niekada nebuvo… Ir taip visą nelemtą laiką. Kiekvieną naktį. Vis tie patys sapnai apie pašėlusią aistrą, šiurpuliukus, lakstančius per kūną, greičiausius Maserati markės automobilius, raganiškus kerus ir tinklines pėdkelnes. Visai neiškrypusią, tiesiog, kitokią meilę. Kiekvieną kartą atsimerkusi, suprantu, kad viskas dar prieš akis, kad gyvenimas dar duos ir gero, ir blogo. Bet tuo pačiu, kažkur giliai širdyje, kirba kažkoks nenuvaldomas “dabar”. “Dabar noriu, DABAR!” - rėkiu aš išėjusi į balkoną. O kas iš to? Jeigu kas ir išgirs, tai eilinį kartą ims aiškint, kad “nereikia gadintis nuotaikos kažkokiom nesąmonėm, juk ir be vyrų, be meilės, galiausiai, be aistros gyventi galima.” Be aistros nė vienas neišgyventumėm, aistra yra varomoji gyvenimo dalis. Ir aš noriu jos dabar. DABAR.

Aš tik noriu to jausmo, tų drugelių ar kažko ten po širdim. Kažkokio nevaldomo drebulio, pamišusių odos šiurpuliukų, nemigos naktimis ir išsiblaškymo dienomis. Aš tik noriu būti savimi. Būti tuo, kuo esu visada. Nusiimti visas 16 savo kaukių ir būti tikra. Galiu net nusivalyti savo raudonus dažus nuo lapų, jeigu tik suteiksi man džiaugsmo akimirką, dvi, gal net tris akimirkas… Ir man nerūpi kaip tu tai padarysi, man nesvarbu, kas tu. Aš tik noriu to jausmo. Vėl. Ir vėl. Ir vėl. Ir taip nuolat noriu jį patirti, kaip potvynį ir atoslūgį jaučia paplūdimiai, taip aš noriu jausti tą jausmą. Tą vieną vienintelį nepaprastą jausmą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite