BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jau seniai, nuo tada, kai nusivylė teiginiu: “bandyk ir klysk”, taikomu meilės jausmui, jaunasis dailininkas neturėjo merginos. Supratęs, kad nauji jausmai reiškia naują išsiskyrimą, nusprendė prieglobščio ieškoti tykioje vienišiaus kasdienybėje.

Ankščiau kiekvieną išsiskyrimą jis vertino kaip naujo ryšio preliudiją, todėl nemanė kažką prarandąs. Bet netrukus suprato, kad išsiskyrimo padarytos žaizdos persiduoda naujiesiems santykiams.

Jis suvokė ir dar vieną dalyką - nutrūkus draugystei dauguma žmonių įsivaizduoja, kad būtent jie liko nuskriausti. Tiki savo mylimajam puselėję nuoširdžiausius jausmus, o šis neatsakęs tuo pačiu.

Taip nutiko ir jam, kai prieš trejus metus išsiskyrė su mergina. Ilgą laiką jis bandė suvokti šį prieštaravimą. Kaip gali būti, kad abi pusės jaučiasi nuskriaustos? Pagaliau vieną dieną, stebėdamas dvi skrendančias žuvėdras, jis rado atsakymą.

Tuokart dailininkas buvo pasistatęs molbertą prie uolų. Tapė labai susikaupęs, kai dėmesį patraukė netoliese nuo uolos pakilusi žuvėdra - ji nėrė žemyn, link vandens. Atsiplėšusi nuo priešais stūksančios uolos paskui ją leidosi kita žuvėdra, taikydama į tą pačią vietą. Kai abi buvo vos per plauką nuo vandens paviršiaus ir atrodė, tuoj atsitrenks viena į kitą, staiga atlikusios keletą sumanių manevrų jos šovė į dangų. Lyg norėdamos apglėbti viena kitą sparnais, jos kilo aukštyn į dangų, palikdamos uolas žemai apačioje.

Žvelgdamas į žuvėdras dailininkas pagalvojo: jeigu nori, kad kas nors prie tavęs prisirištų, gal pirma turi paleisti?

O juk dauguma žmonių į naujus meilės santykius neria dar neišsilaisvinę iš senųjų. Iš praeities atsineša nepasitikėjimą, mano buvę nesuprasti, kartais jaučiasi nesaugūs ir įsibaiminę - visa tai trugdo nevaržomai džiaugtis naująja draugyste. Gal jie ir neklysta, kad liko nuskriausti, bet nesupranta, kad nuskriaudė ne mylimasis, o praeitis, kurios nepavyko atsikratyti.  

Žuvėdros paliko savo praeitį - tą vietą ant skirtingų uolų, kur tupėjo - ir nusileido iki pat jūros, kur atsikračiusios jas skiriančio individualumo pasitiko viena kitą. Gal todėl ir pajėgė pakilti į dangų modamos sparnas į sparną.

 

iš Serdan Ozkan “Rožės balsas”.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite